- rykys
- rykỹs, -ė̃ (plg. pr. rikijs<germ.) smob. (4) KŽ, rỹkis (2) karalius, valdovas: Decebalas, getų rykys, niekaip nenorėjo jiems pasiduoti S.Dauk. Jis didesniu buvo už patį rykį arba, kaip šiandien sako, karalių S.Dauk. Valdytoja, rykė I. Kad Daukantas savo raštuose vartoja žodžius rykys ir rykė, vienas tas faktas dar nerodo, kad tuodu žodžiu būtų lietuvių šnekamosios kalbos turtas K.Būg.
Dictionary of the Lithuanian Language.